2025 m. BIMT etapų kalendorius pirmoje vietoje – Ištvermės plaukimas Minijos upe. Kaip ir pernai, sezoną atidarys žemaičiai. Sakoma, kad „kaip pradėsi metus, taip ir baigsi“, bet, atrodo, irkluotojams viskas atvirkščiai – BIMT sezono uždarymas vyko Minijoje, čia ir pradėsime naują. Aš pats pernai labai norėjau sudalyvauti, bet kliūčių pasirodė daugiau negu pasiryžimo, todėl teko „palikti kitiems metams“. Minija jautri lietaus/sniego kiekiui upė, todėl balandžio mėnesį turėtų būti itin įdomi, gal net, sakyčiau, techniška trasa. Kiek teko girdėti atsiliepimų, renginys pasižymi gera organizacija, trasų ilgių įvairove (ilgiausia apie 100km) ir gana gausiai atstovaujamu tikrų mėgėjų pulku. Linkiu sau, kad kitąmet apie šį renginį nebereikėtų perpasakoti kitų dalyvių įspūdžių. Kas ką turite pridėti – pirmyn į komentarus!

Tai – pernai debiutavęs renginys, vykstantis Aukštadvario tvenkinyje. Dalyviai įveikia 10 arba 16 km aplankydami ežere išdėliotus, nesunkiai pagal žemėlapį randamus plūdurus. Varžomasi Entuziastų (plastikinės turistinės baidarės) ir Atvirojoje (visi kas nori ir kuo nori) klasėse. Reikia pažymėti, kad šios varžybos tik dalis Aukštadvario bendruomenės rengiamos šventės. Be šių varžybų numatomas dviračių žygis po regioninį parką, amatų dirbtuvės, maisto kioskeliai, o vakare koncertas (Radžio, nebus, bo tas labai brangus), naktišokiai ir dar daug visko. Taip sakant laukia didelė šventė laaaabai tinkama ir šeimoms … su šiek tiek pasiplaukiojimo .

Nežinau ar bereikia pristatyti šį „Upių labirinto“ renginį. Sakyčiau, per bemaž 20 metų (jei neklystu) jau tapęs kultiniu. Vis tik tiems, kas dar nedalyvavo trumpas „intro“ – varžomasi Verknės upėje, startas vakare prieš pradedant temti, finišas – „kaip Dievas duos“. (Kai kam, beje, ir neduoda ). Atstumas 41 km. Pakeliui sriuba, finiše kubilas, pirtis ir nepakartojami „woodstock‘iniai“ šeimininkai. Na, taip, „patys pačiausi“ dar finiše pasimatuoja kieno galva labiau pramušta ar šaka giliau į pilvą sulindo (nesigąsdinkit, nes jei esat ne „patys pačiausi“ jums tas negresia ). Vienu žodžiu tas yra geras!
Registruotis varžyboms ir užsisakyti baidares galite ČIA

Turbūt vienas iš seniausių vandenininkų renginių. Vyksta Merkio upėje nuo Varėnos iki Puvočių. Čia yra kur prasisukti sportinio irklavimo mėgėjams, nes upė technine prasme labia paprasta, atstumas, palyginus, nedidelis – 32 km. Tiesa, kaip ir daugumoje tradicinių plaukimų šis irgi turi savo “nuolatinę auditoriją”, irkluotojus, kurie gal kažkur sudalyvaus, gal ne, bet Merkyje – būtinai! Taip pat čia netrūksta slalomo baidarių ir irklenčių, todėl “standartiniai” baidarininkai gali būti ramūs, kažką tikrai aplenks . Dar vienas svarbus faktas, nuo pernai metų šio renginio praktinį organizavimą perėmė grupė entuziastingo jaunimo (iki 55 metų! ), todėl renginys įgavo daug naujų atspalvių. Labai įdomu kokios naujovės lauks šįmet.

Va čia dauguma, tikriausiai, kilstelėjo dešinį antakį – kas per…? Šių varžybų debiutas vyko pernai, tačiau ne BIMT akiratyje. Formatas paprastas – 12 valandų naktį irkluoti lėtą „Vistą“ ir dar neleidžiama naudotis savo irklais. Taip, taip, kankynė, bet … verta. Varžybos vyksta nedideliame ežeriuke, vienas ratas apie 1 km. Lyderiai per tas 12 val. nuirklavo 80+ ratų. Komandoje 4 nariai, keičiasi kada nori, kaip nori ir kiek nori. Kadangi teko sudalyvauti, tai emocija tikra – kažkuo šitos varžybos paperka. Nuolat prasilenki su visais dalyviais. Kai kuriuos lenki gal jau 10 kartą, bet matai ką jie veikia, apie ką „šposina“. Vos tik nusibodo irkluoti, savo komandos nariams šūkteli „nebegaliu“ ir po 7 minučių jau sėdi pirtyje. Kai komandos draugai rikteli „nebegaliu“ jiems tiesiog pro pirties langą atsakai: „gerai, po 22 minučių keičiamės“…

Va su šiuo man bus sunku. Iš vienos pusės tai visiškai debiutinis renginys, iš kitos pusės, Minijos maratonas anksčiau sėkmingai egzistavo ir ne vienerius metus. Nežinome ką sumanys dabartiniai organizatoriai, bet „senasis“ renginys turėjo kažkokį ne visai standartinį formatą. Renginio nepažįstu, bet gana gerai pažįstu jo pagrindinį ideologą, todėl manau, kad bus gerai. O, kad bus juokinga tai jau tikrai . Dar vienas išskirtinis bruožas, renginio data – liepos mėnesis. Kiek atmintis siekia liepos mėnesis visada būdavo be irklavimo renginių, nes „gi visi atostogauja“. O pats, kai atostogauju pagalvoju – liepos mėnuo, visi laisvi, visi atostogauja ir nė vieno irklavimo renginio! Taigi, prie šio renginio ypatingai laukiame organizatorių komentarų – reklaminė erdvė jūsų!

Šios 18 km varžybos man asmeniškai ypatingai svarbios – nuo jų prasidėjo visa mūsų irklavimo varžybinė karjera, todėl sunku išlikti objektyviam . Man tai: ilga kelionė iki Rusnės, Rusnės salos lygumos, gausybė paukščių, išdidus (legalus!) praplaukimas pro plūdurą „Rezervatas“, susierzinusių Kuršių marių bangų keteros, šiupinys ir kažkokia išskirtinai šilta atmosfera, visiškai unikalios autorinės stiklo taurės, kasmet panašios, bet tuo pačiu skirtingos. Ir šiaip, šis Lietuvos kraštas unikalus ir tikrai vertas aplankyti. Nenoriu būti apkaltintas šališkumu, tad čia ir sustosiu.

Dar vienas „dinozauras“ – tikrai nedaug irkluotojų pamena šių varžybų ištakas. Kad Ūlos upė graži turbūt visi sutinka, kad techniška, taip pat, ypač tie, kuriems kasmet pasiseka „išsimaudyti“. Kad 24 km yra ne taip ir daug, turbūt, irgi visi sutiks. Taigi, šios varžybos tinka kiekvienam. Organizatorių dėka šis renginys turi ryškų savo veidą. Net sunku pasakyti kokį, bet tikrai gerai atpažįstamą. Individualūs startai, dzūkiškas šiupinys būtinai su „lepeškomis“ arba kitokiomis „budėmis“, būtinai keletas žodžių lenkiškai, skirtų užkietėjusiems dalyviams iš kaimyninės šalies. Būtinai lenkų ir latvių „desantas“, kas irgi suteikia varžyboms solidumo. O šiaip, tai renginys vyksta jau rugsėjo mėnesį, todėl pats tas tiems, kas neprivalgė, bet vis dar tikisi prilaižyti .

Džiugu, kad „Dipolis“ šįmet jau yra BIMT etapu. Kaip ir debiutas BIMTe, bet iš tikrųjų jau daug metų vykstantis renginys. Nesu jame buvęs dalyviu, bet teko organizuoti palaikymo komandos darbą komandai, kuri (net neabejoju, kad mūsų dėka) nugalėjo! Kiek teko pažinti šį maratoną, tai – išskirtinai mazochistinė irklavimo forma – renginys būtinai lapkričio mėnesį. Jei ne minusinė temperatūra, tai bent jau lyja. Būtinai naktį. Būtinai 170 arba 230 km, priklausomai su kokiais kaprizais atvažiavo dalyviai. Buvo metų, kad vos vienas pusgyvis dalyvis sugebėjo baigti distanciją… Tai, turbūt, sunkiausias (bent jau emociškai) renginys Lietuvoje. Na, tik įsivaizduokite – valanda po starto nebematote nei vieno dalyvio nei prieš save, nei už savęs. Krantų taip pat nematote, nes rūkas, -3 laipsnių šaltukas gnaibo atviras kūno vietas, kažkurioje rėvoje, neabejotinai apvirstate, toliau irkluojate šlapias, GPS užlinko, prožektorius nusėdo ir tik bebrai pliaukšėdami uodegomis tarsi šaiposi iš jūsų užmačių… Valios, reikia, valios…

Na, štai ir visi 9 etapai. Vienu mažiau nei pernai. Keturių etapų neliko, bet jų vietą užpildė 3 kiti. Tiesa, reikia paminėti, kad sparčiai populiarėjančios Joninių 24 val. lenktynės baidarėmis dar nesudėjo ginklų, tačiau vyks kas antri metai, t.y. 2026.

Dar kartą pasikartosiu, kad tai tik mano asmeniniai įspūdžiai, todėl su jais ginčytis nėra prasmės. Bet! Bet … išsakyti savo nuomonę komentaruose laaabai pageidautina!